Raisa Šarkienė

Mano gyvenimas buvo ne rožėmis klotas. Ypač buvo sunku, kai likau viena su dviem mažais vaikais gatvėje. Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad Lietuvoje yra tiek daug gerų žmonių, kurie sunkią valandą ištiesė man pagalbos ranką. Tad norėčiau skirti šią dainą, kuri vadinasi „Dėkoju tau“ visiems geros valios žmonėms.

I.
Aš nežinau kodėl – mane kuo sužavėjai
Ir burtais tu kokiais – man širdį pakerėjai.
Mes vaikščiojom takais – lyg tie klajokliai vėjai,
Prisimenu mes buvom kaip sapne.

Priedainis.
Dėkoju tau – už nemigo ilgas naktis.
Dėkoju tau – už meilės kupinas akis.
Dėkoju tau – už praleistas dienas džiaugsme,
Kai visada buvai šalia – dėkoju tau.

II.
Tavęs, mielas žmogau – aš visada ieškojau
Ir su tavimi drauge – kartu pabūt svajojau.
Sakei, kad myli tu – šie žodžiai – ne žaidimas.
Žinau, kad meilė liks mums amžina

Aš gyvenau nerami, nerūpestinga – buvau linksma, daili, bet nelaiminga
Ir sapnavau – aš ne kartą savo princą paslaptingą,
Bet juk žinau, kad kartą būsime kartu – sapnuos tave regiu.

Priedainis.
Įsimylėjau – gal apie meilę tik svajojau per ilgai,
Nors aš galvojau, kad mes esam tik draugai.
Kai aš vis likdavau viena –
Aš taip norėjau – būti mylima.
Įsimiylėjau – juk daug švelnumo tu skleidei,
Kai glamonėjai – juodus plaukus man švelniai.
Tavim tikėjau – prisiekei meile amžina,
Sugrįžk prašau – paguosk mane.

II.
Aš pamilau aistringai, stebuklingai  – buvau miela, karšta ir net audringa
Ir pajutau – amžinai aš būsiu tau aš reikalinga,
Aš visada norėčiau būti su tavim – nes be tavęs gyventi negaliu.

Priedainis.